stuktelti

stùktelti, -ia (-i, -na OG352), -ėjo 1. žr. stuktelėti 1: Lentos sveikos, sausos, stukteli – net skamba K.Bor. Stùktelė[jo] durysan – atsidarė Tvr. Kap stùktels koja! Pst. Nuritėjo, ažsisukė ir pamušė visus [margučius], kataruos stùktelėjo Aps. Aš girdėjau, duris kap stùktelėjo Str. Durim kas stùktels – ugnė iš akių pilias (taip skauda galvą) Str. 2. Grv žr. stuktelėti 3: Einam iš minios, kad man kas į skaudamą koją nestùkteltų PnmA. Ar nenustosi! – stuktelia alkūne į pašonę rš. Aš kap stùktelsiu, tai ir atluš stalas Šlčn. Bagotienė kaip stuktelta klestelėjo ant suolo rš. ║ Raitelis stùktelna arklį, tai šokinėja Sem. 3. žr. stuktelėti 5: Jei jau rozą stùktelna, tai ir bijokis, ba kap užeis, tai kailio neišneši Pv. 4. intr. Str trinktelėti (apie perkūną): Perūnas stùktelėjo Pst.